Obelių gimnazija

Specialiojo pedagogo veikla:
• atlieka pedagoginį mokinių vertinimą, nustato jų žinių, mokėjimų, įgūdžių, gebėjimų lygį ir jų atitikimą ugdymo programoms bei įvertina pažangą mokykloje ar, esant būtinybei, namuose;
• padeda specialiųjų ugdymo(si) poreikių mokiniams įsisavinant ugdymo turinį ir lavina jų sutrikusias funkcijas (individualios, pogrupiais ar grupinės pratybos pamokų metu), atsižvelgdamas į kiekvieno specialiųjų ugdymo(si) poreikių mokinio gebėjimus, ugdymosi galimybes, mokymosi ypatumus;
• sudaro specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčių mokinių sąrašus ir užsiėmimų tvarkaraštį, pildo specialiojo pedagogo dienyną;
• atlieka konsultavimo ir pedagoginio švietimo funkcijas: pataria mokytojams, kaip pritaikyti bendrąsias programas specialiųjų poreikių mokiniams, vykdo tėvų, mokytojų ir kitų visuomenės narių švietimą specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo klausimais;
• dalyvauja gimnazijos „Vaiko gerovės“ komisijos veikloje, bendradarbiauja su mokytojais, specialiųjų poreikių mokinių tėvais ir kitais asmenimis, tiesiogiai dalyvaujančiais ugdymo procese, bei teikia jiems metodinę pagalbą specialiojo ugdymo(si) klausimais;
• gamina specialiąsias mokymo(si) priemones, kaupia metodinę medžiagą ir literatūrą apie specialųjį ugdymą;
• vertina ir analizuoja ugdymo procesą ir jo rezultatus, numato tobulinimo kelius;
• tvarko ir pildo savo darbo dokumentus.

Specialusis ugdymas Obelių gimnazijoje organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Švietimo įstatymu, Vyriausybės nutarimais bei kitais teisės aktais.

 DAŽNIAUSIAI KYLANTYS KLAUSIMAI, PASTEBĖJUS VAIKO UGDYMOSI SUNKUMUS

KAS YRA SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ VAIKAS?
Tai vaikas, kuriam dėl išskirtinių gabumų, įgimtų ar įgytų sutrikimų, nepalankių aplinkos veiksnių reikalinga savita pagalba ar paslaugos ugdymo procese.

KAS YRA SPECIALIEJI UGDYMOSI POREIKIAI?
Specialieji ugdymosi poreikiai (toliau SUP) – tai pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmė, atsirandanti dėl išskirtinių asmens gabumų, įgimtų ar įgytų sutrikimų, nepalankių aplinkos veiksnių.

KAS YRA SPECIALUSIS UGDYMAS?
Mokinių turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo paskirtis – padėti mokiniui lavintis, mokytis pagal gebėjimus, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją, pripažįstant ir plėtojant jų gebėjimus ir galias.

KAS GALI KREIPTIS DĖL VAIKO SUP ĮVERTINIMO?
Jei Jūs, tėveliai, įtariate, kad Jūsų vaikas turi mokymosi sunkumų, galite prašyti įvertinti jo poreikius. Taip pat Jūsų vaiko poreikių įvertinimą gali inicijuoti jį ugdanti švietimo įstaiga. Jei Jūsų vaiko ugdymosi sunkumus pastebi mokyklos pedagogas, tuomet jis kreipiasi į Jus, tėveliai, prašydamas sutikimo nustatyti Jūsų vaiko ugdymosi sunkumus bei įvertinti jo gebėjimus. Mieli tėveliai, nelikite abejingi tokiam prašymui, nes be Jūsų raštiško sutikimo toks įvertinimas negali būti atliekamas.

KOKIU TIKSLU YRA ĮVERTINAMI VAIKO SUP?
Vaiko SUP įvertinami tam, kad vaikui būtų nustatyta pagalbos ir paslaugų reikmė, siekiant sudaryti jam optimalias ugdymo ir ugdymosi sąlygas. Tik įvertinus SUP galima vaikui rekomenduoti tinkamą ugdymo programą, specialistų pagalbą ar tinkamą ugdymo įstaigą.

KUR KREIPTIS NORINT ĮVERTINTI VAIKO SUP?
Norint įvertinti vaiko SUP reikia kreiptis į švietimo įstaigos, kurioje Jūsų vaikas ugdomas, vaiko gerovės komisiją, jei nėra tokios komisijos Jūsų švietimo įstaigoje, kreipkitės į Jūsų švietimo įstaigą aptarnaujančią pedagoginę psichologinę tarnybą (toliau vadinamą – PPT). O jeigu Jūsų vaikas dar nelanko švietimo įstaigos, tuomet galite kreiptis į savivaldybės PPT, jei jos nėra, tuomet vaiką įvertina apskrities PPT ar pedagoginio psichologinio centro (toliau vadinamo – PPC) skyrius.

KAS IR KAIP ĮVERTINA SUP?
Pirminis įvertinimas. Mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių pirminį įvertinimą atlieka Mokyklos vaiko gerovės komisija (toliau – VGK), kurią gali sudaryti penkių (ir daugiau) žmonių grupė. Komisijos nariais gali būti: mokyklos vadovas, mokyklos vadovo pavaduotojas, švietimo pagalbos specialistai (socialiniai pedagogai, psichologai, specialieji pedagogai, logopedai), sveikatos priežiūros specialistai, klasių vadovai, mokytojai, auklėtojai. Į šios komisijos sudėtį galite įsitraukti ir Jūs, tėveliai.
Komisijos nariai atlieka pirminį įvertinimą ir teikia siūlymų mokyklos vadovui dėl švietimo pagalbos specialiųjų poreikių vaikams skyrimo LR švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Taip pat komisijos nariai teikia rekomendacijų pedagogams, tėvams (globėjams, rūpintojams) dėl ugdymo būdų, metodų, techninės pagalbos ir specialiųjų priemonių naudojimo.
Nuodugnus įvertinimas. Mokyklos vaiko gerovės komisija nusprendusi, kad mokiniui yra tikslinga pritaikyti ugdymo programą ir skirti specialųjį ugdymą, gavusi Jūsų sutikimą, kreipiasi į tarnybą dėl išsamesnio įvertinimo. Jei taip nutiktų, nelikite abejingi ir palydėkite savo vaiką į tarnybą.
Tuomet nuodugnų įvertinimą atlieka Jūsų miesto ar rajono pedagoginė psichologinė tarnyba. Tarnybos specialistai (logopedai, specialieji pedagogai, psichologai, socialiniai pedagogai, surdopedagogai, tiflopedagogai, neurologai ir kt.) įvertina specialiuosius ugdymosi poreikius, nustato jų lygį. Aptaria rezultatus su Jumis, tėveliai, ir skiria specialųjį ugdymąsi ir (ar) švietimo pagalbą Jūsų vaikui. Taip pat specialistai teikia rekomendacijas ir atsako į visus Jums rūpimus klausimus.
Jeigu nesutinkate su PPT išvadomis, rekomendacijomis, tuomet galite kreiptis į apskrities PPT arba PPC.
Labai svarbu, kad Jūs, tėveliai, neliktumėte abejingi. Domėkitės klauskite, konsultuokitės. Nepamirškite, kad bendradarbiavimas – kelias į sėkmę ir vaiko gerovę.

KOKIOS UGDYMO PROGRAMOS GALI BŪTI SIŪLOMOS VAIKUI, TURINČIAM SUP?
Remiantis LR švietimo ir mokslo ministro 2011m. rugsėjo 30 d. įsakymų Nr. V-1795 „Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu“ vaikui gali būti skiriamos tokios ugdymo programos:
- Pritaikytos pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bendrosios programos, siekiant sudaryti sąlygas įgyti tinkamą išsilavinimą.
- Individualizuotos pradinio, pagrindinio ugdymo programos, skirtos sutrikusio intelekto mokiniams.

KOKIAM LAIKUI VAIKUI SKIRIAMAS SPECIALUSIS UGDYMAS?
Specialusis ugdymas gali būti skiriamas laikinai arba nuolat. PPT ar Mokyklos vaiko gerovės pažymoje dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo gali būti nurodyta specialiųjų ugdymosi poreikių trukmė ir kada įvertinimą pakartoti. Jeigu nurodyta nėra, vadinasi, vaikui skiriamas nuolatinis specialusis ugdymas.

 KAIP PADĖTI VAIKUI?

Mieli tėveliai, atminkite, kad:

• Reikia išsiaiškinti, ką mano pats vaikas. Ar jam pačiam atrodo, kad jis turi mokymosi problemų.
• Jūsų aktyvus dalyvavimas, nustatant, aptariant vaiko sunkumus, numatant pagalbos vaikui būdus ir formas yra be galo svarbus. Nebūkite abejingi, domėkitės savo vaiku.
• Jeigu Jūsų vaikas turi SUP nekaltinkite jo tingėjimu, nenoru mokytis.
• Niekas geriau už Jus nepažįsta Jūsų vaiko, todėl papasakokite Jūsų vaiką ugdančiam pedagogui, kuo daugiau apie savo vaiką: kas jam gerai sekasi, kokią veiklą jis mėgsta, kas jam patinka, kas jį nuramina, kaip jis reiškia savo jausmus ir daugelį kitų dalykų.
• Parodykite vaikui, kad Jūs džiaugiatės bent mažiausiu jo laimėjimu, pagirkite, paskatinkite jį.
• Negalvokite, kad pedagogai stebukladariai ir vieninteliai žino, kas tinkama Jūsų vaikui. Pasidalinkite su jais savo patyrimu, baimėmis, rūpesčiais, pasiekimais, džiaugsmais.
• Jūsų vaikas tikrai padarys pažangą, jeigu glaudžiai bendradarbiausite su pedagogais, specialistais, ugdymo įstaigos administracijos atstovais. Kartu su jais numatykite vaiko ugdymo tikslus, kartu siekite užsibrėžtų tikslų. Bendradarbiavimas – kelias į sėkmę.
• Atminkite, kad vaiko SUP įvertinimas nepadaro Jūsų vaiko „neįgalų“ ir nežlugdo jo ateities. Priešingai, neįgalus vaikas gali pasidaryti tada, kai tuščiai švaistomas laikas, kai mokomasi to, kas jam per sudėtinga.
• Svarbu, kad Jūs, tėveliai, nedarytumėte už vaiko to, ką jis pats gali padaryti. Taip elgdamiesi ugdysite vaikos savarankiškumą.
• Jeigu Jums kyla neaiškumų, ko nors nesuprantate dėl vaiko SUP visada klauskite, konsultuokitės su pedagogais, specialistais.
• Padėkite savo vaikui pasijusti mylimam, svarbiam, reikalingam, nors jis ir patiria nesėkmių moksle.
• Visada domėkitės savo vaiko pasiekimais.
• Atminkite, kad visi mes esame skirtingi, ir tai yra normalu. Juk būtų nenormalu, jei visi būtumėm vienodi.
• Jei Jūs, tėveliai, įtariate, kad Jūsų vaikas turi ugdymosi sunkumų, skubėkite išsiaiškinti ir pažinti problemą.
• Nepraraskite kantrybės, kai Jūsų vaikas ne iš karto supras kokią nors užduotį, pamirš Jūsų prašymus ir pan.
• Neskubėkite. Būkite kantrūs.
  Svarbiausia Tėveli, Mamyte, nepalikite savo vaiko vieno su jo problemomis, visada rodykite vaikui, kad jį mylite tokį, koks jis yra. „Nebėkite“ nuo vaiko nesėkmių, nebauskite jo pažeminimu, o visada domėkitės vaiko ugdymu, bendradarbiaukite su klasės auklėtoju ir kitais specialistais.

Gabūs vaikai

Bendrieji gabių vaikų požymiai

Gabus vaikas:

• pasižymi smalsumu, aktyviu domėjimusi jį supančiu pasauliu;
• turi daug žinių įvairiomis temomis;
• išmoksta lengvai ir greitai, pagrindinių dalykų mokosi geriau ir greičiau nei dauguma jo bendraamžių;
• pasižymi gerais skaitymo įgūdžiais, skaityti išmoksta dar ikimokykliniame amžiuje;
• sklandžiai reiškia mintis žodžiu ir raštu;
• turi gerą atmintį, įsimena lengvai ir greitai;
• nemėgsta mokytis mintinai;
• žodynas platesnis ir turtingesnis nei bendraamžių;
• lengvai ir greitai atranda ryšius, rodos, tarp visai nesusijusių dalykų;
• sutelktai domisi kai kuriomis mokslo sritimis;
• mėgsta kurti, išrasti, atrasti, turi daug idėjų, ypatingai savo domėjimosi srityje;
• greitai randa problemų sprendimo būdus;
• turi lakią ir turtingą vaizduotę;
• vienus mokomuosius dalykus mėgsta labiau nei kitus;
• pastabus, greitai pamato prieštaravimus;
• savo klausimais kartais glumina mokytojus ir tėvus;
• energingas;
• oriai imasi naujų užduočių;
• savanoriškai daugiau laiko skiria užduotims, kai jos susiję su jį dominančiais dalykais;
• užbaigia pradėtą darbą;
• atkaklus, ryžtingai siekia tikslo, nenuleidžia rankų susidūręs su kliūtimi;
• įsitraukęs į užduotį, praranda laiko nuovoką;
• prisiverčia dirbti ir be išorinio pastiprinimo ar vadovavimo;
• labiau mėgsta dirbti vienas nei grupėje;
• kelia didesnius reikalavimus sau ir kitiems;
• turi gerą humoro jausmą;
• diskusijose turi savo nuomonę;
• bendraamžiams kartais gali atrodyti keistas;
• noriai imasi vadovauti, gali koordinuoti grupės veiklą;
• daugiau bendrauja su vyresniais vaikais ar suaugusiais, nei su savo bendraamžiais.

Visuomenė apie gabius asmenis turi susidariusi gana iškreiptą vaizdą. Specialistai tai vadina mitais.

Štai keletas labiausiai paplitusių klaidingų nuomonių apie gabius asmenis

Mitas: Gabumai yra pastovios žmogaus savybės, kurios lieka nepakitusios visais gyvenimo laikotarpiais.
Faktas: Kai kurių gabių vaikų nepaprastas talentas ir produktyvumas atsikleidžia labai anksti ir pastebimas visą gyvenimą; kitais atvejais žmogaus gabumai ar talentas nepastebimi iki jam suaugant, o kartais būna, kad vaikas išsiskyręs nepaprastais gebėjimais vaikystėje, užaugęs niekuo neišsiskiria iš savo bendraamžių tarpo.

Mitas: Gabūs asmenys yra fiziškai silpni, nevykėliai socialine prasme, siaurų interesų ir linkę į emocinį nestabilumą.
Faktas: Esama labai didelių individualių skirtumų, tačiau gabūs asmenys, žvelgiant į juos kaip į grupę, dažniausiai būna gana sveiki, gerai socialiai prisitaikę.

Mitas: Gabūs žmonės viską daro gerai.
Faktas: Kai kurie gabiais laikomi žmonės turi didelių gebėjimų visose srityse, kitų talentas aiškiai pastebimas tik vienoje srityje.

Mitas: Žmogus laikomas gabiu, kai jo intelekto testo rodikliai didesni už nustatytą tam tikrą lygį.
Faktas: IQ-tik vienas gabumų rodiklis. Kūrybiškumas ir stipri motyvacija tiek pat svarbūs, kiek ir bendrasis intelektas. Intelekto testais neįmanoma įvertinti tokių gabumų kaip vaidyba ar piešimas.

Mitas: Mūsų mokykloje (mano klasėje) gabių vaikų nėra.
Faktas: Gabių vaikų turėtumėme rasti visose vaikų grupėse, nepriklausomai nuo rasės, etninės grupės, socialinės klasės ar gyvenamosios vietos. Jei turėtumėme daugiau žinių apie gabių vaikų atpažinimą ir ugdymą, galbūt daugiau jų pastebėtume ir savo aplinkoje, savo klasėje ar mokykloje.

Mitas: Visi vaikai gabūs.
Faktas: Apibendrinti teiginiai vartojami tada, kai vengiama diferencijuoti vaikus pagal jų gabumus bei jų lygį, kai norima pabrėžti kiekvieno vaiko vertę.

Mitas: Gabiųjų ugdymas-elito ugdymas.
Faktas: Jei manome, kad gabiesiems nereikia išskirtinio ugdymo, tada neturėtume išskirti ir gabių muzikai ar dailei vaikų bei ugdyti juos kartu su kitais, pavyzdžiui gabiais fizikai ar matematikai vaikais. Jei taip nėra, tada turėtume galvoti kaip patenkinti kiekvieno vaiko ugdymo poreikius, kad kiekvienas vaikas galėtų gauti jo poreikius atitinkantį ugdymą(si).

Mitas: Gabiems vaikams paprastai nuobodu mokykloje, jie priešiškai nusiteikę tų, kurie atsakingi už jų ugdymą, atžvilgiu.
Faktas: Gabiems vaikams paprastai patinka lankyti mokyklą, jie gerai prisitaiko prie bendraamžių ir mokytojų. Priešingai paplitusiam mitui daugelis gabių moksleivių nenuobodžiauja mokykloje ir nejaučia jai priešiškumo, jei jiems skiriami darbai, kuriems atlikti reikia daug pastangų.

Mitas: Tikrai gabūs vaikai gerai mokysis ir be specialiojo ugdymo. Juos tereikia skatinti
bei mokyti kaip ir visus kitus moksleivius.
Faktas: Kai kurie gabūs vaikai pasiekia stebėtinai aukštų rezultatų visai be jokio specialiojo
ugdymo. Kai kurie pasiekia išskirtinių rezultatų net tais atvejais, kai susiduria su didžiulėmis kliūtimis. Tačiau daugelis jų nepasieks to lygio, kurio galima tikėtis, atsižvelgiant į jų turimas galimybes, jeigu jų talento specialiai nepuoselėsime mokymu, tinkamu didesniems gebėjimams lavinti.

 Informacija atnaujinta 2015-08-05 18:21